2017 m. gegužės 9 d., antradienis

Griausmingasis sekmadienis: akimirkos iš „Warmachine/Hordes“ naujokų turnyro



Ko gero, turiu dar kartą turiu prisipažinti esąs bjaurus melagis. Ar bent jau geras užuomirša. Nes prašydamas organizatoriaus leisti man dalyvauti miniatiūrų žaidimo „Warmachine/Hordes“ turnyre „Steamroller“, skirtame šio žaidimo naujokams, nuoširdžiai saiksčiausi anksčiau nedalyvavęs tokio formato turnyruose, o tai man esą leidžia oficialiai šiuo požiūriu vadintis „naujoku“. Ir tik stojęs prie stalo bei pradėjęs kautynes suvokiau, kad kažką tokio esu daręs anksčiau. Bet apie viską iš eilės.


„Rikio“ klube sekmadienį vyko turnyras, kuriame jėgų išbandyti rinkosi žaidėjai, pradedantys pažintį su „Warma/Hordes“. Nedidelės taškų skaičiumi armijos, nematyti varžovai – buvau tikras, kad renginys bus įdomus. Tad kai po šiokių tokių svarstymų man buvo leista dalyvauti turnyre, visai apsidžiaugiau.

Vyksta pasirengimas
ir dalyvių istruktažas

Turnyre dalyvavo aštuoni žaidėjai su gana panašiomis preferencijomis: trys iš jų (įskaitant mane) žaidė už Signarų armiją, dar trys – už Legion of Everblight pajėgas. Kolegos, pasirinkę Cryx ir Skorne armijas, turbūt, jautėsi it netikėtai pakliuvę į dviejų gaujų karą.

Taigi pirmasis varžovas – Legiono drakonoidams vadovaujantis Lukas, - prieš mane išrikiavo gana kraupiai atrodančių įvairaus didumo bestijų kariauną. 

Priešininkas ruošiasi kautynėms
Mano pajėgos (apačioje) pasirengusios sutikti Legiono monstrus

Su Legiono pajėgomis iki šiol neteko grumtis, apie šiuos padarus ir jų žaidimo stilių žinojau tik teoriškai. Tai labai mobili, agresyvi ir stipriai smogianti armija, tačiau jeigu pavyktų ją įvelti į alinančią ištvermės kovą, mano šansai turėtų būti neblogi. Todėl dvikovai su šiuo varžovu pasirinkau mano mėgstamiausio karmagio Strykerio vadovaujamas pajėgas, sudarytas iš poros sunkiųjų artimos kovos konstruktų Centurionų, lengvojo robotuko Chargerio, karmagės-stažuotojos ir mechaniko Arlano Strangewayes.

Signarų pajėgos: ne kiekybė, bet kokybė

Mūšis prasidėjo gerai organizuotu, nors ir lėtoku, mano kovotojų veržimusi į priekį, stengiantis atkovoti ir užsiimti strategines pozicijas, už kurių valdymą skiriami pergalės taškai. Po vieną centurioną kiekviename flange, abiejų šarvai sustiprinti Strykerio ir jo jaunosios padėjėjos burtais. Likusios pajėgos laikosi ties viduriu, pasiruošusios prireikus peršokti į bet kurį flangą. 

Centurionai, kaip ir reikėjo tikėtis, pritraukė didžiausią varžovo pajėgų dėmesį, bet dėl savo šarvų ir magiškos apsaugos ramiai ištvėrę pirmąsias atakas, patys netrukus ėmėsi metodiškai naikinti Legiono siaubūnus. Varžovui teko abi savo sunkiąsias bestijas mesti prieš vieną iš mano karo mašinų, kad ją
pagaliau išverstų iš klumpių. Mes, žinoma, nelikome skolingi, tad priešininko pajėgos toliau gana sparčiai tirpo.

Centurionai mėgina užimti strategines pozicijas
Apimtas įkarščio padariau rimtesnę klaidą, atitraukdamas vieną iš savo karių nuo strateginės pozicijos. Taip padovanojau priešininkui du lengvus taškus ir leidau jam išlyginti rezultatą. Tačiau kovai skirtas laikas baigėsi, ir suskaičiavus išguldytų varžovų skaičių, tapo akivaizdu, kad galiu švęsti pirmąją pergalę. Valio!

Antrasis varžovas buvo už Signarų armiją žaidžiantis Danielius. Jo valdomus dalinius puikiai pažįstu, nes daugelį ir pats naudoju, tad žinojau, ko iš priešininko galiu tikėtis ir ko reikėtų saugotis. Šiai kovai pasirinkau šiek tiek kitokios sudėties armiją, vadovaujamą kitos, labiau į artimą kovą orientuotos Strykerio „versijos“. Jam į pagalbą buvo mesti mano jau pamėgti pėstininkai Stormblades ir specialiai jiems sukurtas sunkusis konstruktas Stormclad bei dar keli pagalbiniai kovotojai.

Alternatyviosios mano pajėgos: šiek tiek daugiau kiekybės...

Kovos pradžia. Dvi Signarų pajėgos artėja viena prie kitos
Ši mano armija skirta ne gynybai, o veržliai atakai, ką ir bandžiau daryti. Tiesa, varžovui tradiciškai puikiai krito kauliukai, ir dešiniajame flange įsitaisę jo šauliai gana greitai išguldė mano pėstininkus, kurie didesnės žalos varžovui nepadarė. Tačiau Stormcladas pasiautėjo kaip reikiant, iškirsdamas vieną, o netrukus – ir kitą priešininko konstruktą. 

Varžovas nutarė bandyti gelbėti situaciją pasiųsdamas savo karmagę nugalabyti mano generolo, tačiau priešininkas pervertino jos galimybes, ir Strykeris liko stovėti nė neįbrėžtas. Savo ėjimu greitai nukirtau be apsaugos likusią varžovo pajėgų vadę, laimėdamas ir antrą partiją.

Kol mano konstruktai guldė priešininko kovos mašinas,
mūšio lauko viduryje vyko generolų dvikova. 
Trečioji kova, ir vėl Signarai kitoje mūšio lauko pusėje. Ilgai nesvarstęs, nutariau žaisti su tos pačios sudėties pajėgomis, kurias buvau pasirinkęs ir antrajam mūšiui. Scenarijus reikalavo prasiveržti į priešininko pusę ir užimti strategines pozicijas ten, tad pastaroji, „agresyvioji“ mano armija tam puikiai tiko. Jei pasiseks, įvyks staigi mano karių ataka, išplėšianti pergalę. Jei ne...

Trečiasis priešininkas Paulius rikiuojasi kautynėms

Tai vat, buvo „ne“. Maniškiai gana greitai atsidūrė prie varžovo gretų ir ėmėsi juos kapoti, tačiau viskas vyko ne taip sėkmingai, kaip tikėjausi. Išgyvenęs puolimą, priešininkas kontratakavo, iš esmės nušluodamas didžiąją dalį mano kovotojų.

Ir dar viena generolų dvikova - Strykeris bando nukauti Beth Maddox
Man beliko paskutinė galimybė mesti Strykerį į priekį ir pabandyti nukirsti jo karmagę. Šiek tiek prasivalęs kelią likusiais kariais, paleidau generolą atlikti darbo. Deja, kaip tik tuo metu kauliukų dievai nuėjo pasižiūrėti, kaip sekasi žmonėms prie kitų stalų, ir pora esminių atakų praskriejo pro šalį. Savo ėjimu varžovas nukirto mano karmagį, laimėdamas kovą.

Vis dėlto, susumavus rezultatus paaiškėjo, kad turnyrinėje lentelėje likau antras! Man rodos, tai kol kas geriausias mano rezultatas „WarmaHordes“ turnyruose. Įdomu ir tai, kad visas tris prizines vietas užėmė už tuos pačius Signarus kovoję žaidėjai. Vadinasi, nesuklydau rinkdamasis, kurią armiją kolekcionuoti.

Be jokios abejonės, klaidų visuose trijuose mūšiuose padariau nemažai. Net neabejoju, kad žaidžiant su labiau patyrusiais varžovais, tokiu rezultatu tikrai nebūčiau galėjęs džiaugtis. Bet nugalėtojų (sidabro medalininkų irgi) niekas neteisia. Tad apmąstęs, ką kitąsyk daryčiau kitaip, jau pamažėl imu ruoštis tam kitam sykiui.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą